Kaip padaryti daugiau…

Žmonės šneka, yra keletas būdų nuveikti daugiau, negu Tau pavyksta iki šiol.
Kas ypatingai reikalinga nežinia kur skubančioje, negalinčioje sustoti šiandieninėje realybėje.
Esu kelis išbandęs, tad pabandysiu jais pasidalinti:

a) Saviįtaiga, arba 120%. Turbūt labiausiai paplitęs teorinis metodas, bet aš nelabai mėgstu traukti iš knygų ir tutorial’ų įrankius, kol nėra tam “realaus” poreikio. Tad šio kol kas nesu išbandęs .
b) Laiko paroje padidinimas (+2, +4 valandomis, kiek tik nuspręsite reikalinga). Nors tai prieštarauja šiam momentui galiojantiems fizikos dėsniams, vistik teko išbandyti.  Veikia puikiai. Galimybė efektyviai pasinaudoti papildomomis valandomis, labai priklauso nuo to kam planuojate tą laiką skirti. 
c) Dideli siekiai (48val. apimties darbų planas vietoje 24val.) Veikia, bet turi didelį trūkumą, nes realiai paroje nepadaugėja laiko. Tad dėl moksliškai patvirtinto “laiko kompresijos neekonomiškumo” principo kenčia efektyvumas pvz. jeigu mokomasi trumpesni laiką – įsisavinama mažiau žinių ir pan. Geroji, gi šio būdo pusė yra ta, kad siekiai, planavimas ar veikimas tam tikra kryptimi neabejotinai padeda padaryti daugiau. Išpildomas “a) 120%” būdas. 
d) Teigiamas užsiprogramavimas. Naudoju nuo 2012m. pradžios, kol kas veikia 100%. Detaliau galėsiu papasakoti apie efektą ir galimus trūkumus metų pabaigoje, nes būtent programavimą vieneriems metams aš sau prisitaikiau 2011m. gruodžio 31d.
e) Motyvacija + planavimas. Meilė tam, ką darai.. ir ”užrašytas”, o dar geriau ”papasakotas kitiems” planas veikia geriausiai. Tiesa kartais tenka atlikti ir “nemylimus” darbus, o tada jau tenka ilginti dieną  
Neabejotinai, yra daugelis kitų būdų. Kiekvienam savitas ir savas. Papasakok, koks yra tavasis?

Vakaras su roko opera Junona ir Avos

Sudalyvavom pačios garsiausios ir dažniausiai atliekamos Rusijos roko operos „Junona ir Avos“ pastatytos Aleksejaus Rybnikovo teatre premjeroje Vilniaus operos ir baleto teatre.

Roko operos siužetas, pagrįstas tikrais įvykiais, pasakoja apie rusų valstybės veikėjo Nikolajaus Petrovičiaus Rezanovo kelionę į Kaliforniją 1806 m. ir jo susitikimą su Končita Argueljo, tarp jų įsiplieskiančią meilę. Rezanovas yra priverstas grįžti į Aliaską, vykti pas Imperatorių į Sankt-Peterburgą, gauti leidimą santuokai su katalike. Pakeliui Razanovas sunkiai suserga ir miršta Krasnojarske, eidamas 43 metus.  Končita negali patikėti pasiekiančiais ją gandais apie mylimojo mirtį, kol 1842 m. anglų keliautojas Georges Simpson, atvyksta į San Franciską ir papasakoja jai tikslias mirties detales. Tik po 35 metų patikėjusi apie mirtį Končita duoda tylėjimo įžadus ir  įstoja į dominikonių vienuolyną Monterėjuje likusiems 20 metų iki pat savo mirties 1857 m. 

Praėjus beveik 150 metų, įvyko simbolinis dviejų mylimųjų susitikimas. 2000 m. rudenį Benišo miesto Kalifornijoje, kur palaidota Končita Argueljo, šerifas atvežė į Krasnojarską saują žemės nuo jos kapo ir rožę, kurią padėjo šalia balto kryžiaus, ant kurio vienoje pusėje iškalti žodžiai „Aš tavęs niekada nepamiršiu“, o kitoje – „Aš tavęs niekada nebepamatysiu“. 

Pateikiu ir pagrindinę ariją iš šios roko operos.

Geras laikas ir nuotaika, rekomenduoju! 10 Balu.

Nauji 2012-ieji.. Tsss tyliau svajok.. nes dar ims ir išsipildys!

Man kartais atrodo, kad jie girdi mano mintis… ir aš nepėju išsižioti, kai viskas ima ir tampa kūnu. Šis post’as apie, 2012m. planus ir svajones! Neabejoju, kad tai bus mums visiems geri metai, mažų mažiausiai geriausi per penkmetį. Pabandysiu pagrįsti, kodėl taip manau: 

1. Jiems jau dabar gerai pasiruošta, sudėlioti planai ir tikslai, o vis dar lieka vietos netikėtumui;

2. Šalia patikimi ir šilti žmonės, jie eina išvien.. ir todėl visas kliūtis drasiai galima dauginti iš koeficineto 0,5;

3. Su tokia gera emocija po Justes Jazzu ir dėdės P.Geniušo koncerto sutikti, jie tiesiog negali būti niūrūs;

4. Nes mes svajojame, ir tos svajonės pildosi!

Gerų jums visiems metų!

Miscommunication, if this is a word at all

I wonder how much it really means. Nothing happens without it and even with it everything might go false.

To whom, when & what to signal, should be the key. But you choose to pretend: “I have no clue”.

Hand in-front, poster large, even if nobody, but important guys is about to experience it. Impressions that’s what counts.

To illustrate this weird feeling, there’s one viral clip on Danish language as a communication tool.. or rather problems and opportunities of miscommunication.. if this is a right word at all

Cheers!

Sugrįžtu: hipnozės seansas

Sugrįžtu lyg niekur nieko, į viešą savo dienoraštį… daug kas liko neužrašyta per pastaruosius metus, o tai buvo galingas pliūpsnis teigiamo ir neigiamo, šalto ir deginančio, pieno ir kraujo.. milijonas nebesugrįžtančių, amžinų – niekada nesibaigiančių ir išnykstančių nežinojime akimirkų. Tikrų. Išgyventų. Tai metai, kurie neabejotinai keičia mano gyvenimą. Atrodo dienos prailginimo planas tik iš dalies sėkmingai veikė pernai, tad šiemet keliu sau naują tikslą – siekti neįmanomo.

Pirmos pavasario dienos.. staiga atšils, ir šiame blog’e skleisis burės – visi tik to laukia!

O pabaigai trumpas hipnozės seansas:

Grafas iš Gudelių arba kaip lengvai ir neskausmingai tampama kilmingu

Sveiki,

šįkart trumpas fotoreportažas apie naujo oreivio krikštą arba trumpiau tariant, apie tai  kaip lengvai ir neskausmingai tampama kilmingu. Dokumentas, apačioje, patvirtina, kad nuo 2010m. balandžio 9d. mano valdose yra Gudelių (Vilniaus r.) žemės, bet tik tol kol aš esu pakilęs bent 1m. nuo žemės paviršiaus. Tokia tat graži oreiviu tradicija, padovanoti naujiems oreiviams žemes, į kurias nusileidžia balionas.

Kaip ir pridera grafui, esu išventintas pagal visus reikalavimus:

1. Ugnimi, kuri šildo orą ir kelią baliono kupolą į dangų;

2. Žemiškais gėrimais, kurių dėka galima atskirti iš dangaus nusileidusius žmonės nuo velnio;

3. Bei gi, žemės žyme ant kaktos, nes oreiviui visuomet malonu grįžti į žemę!

Kuo didesnis laukas, tuo minkštesnis nusileidimas! Iki kitų kartų, kai pasidalinsiu foto medžiaga – “Vilnius iš aukštai”

Viskas ką turiu…

Labas ankstus rytas,

Taip jau nutinka, kad eilinį kartą esu karo korespondentas.. ir šio gėrio, kuris kątik įkrito į mano pašto dėžutę negaliu laikyt užspaudęs, tad išsyk dalinuosi. Tai viskas ką turiu! Kogero, tai ta šiandieninė saujelė datuliu.. bet ir jos pakanka laimei. Sakoma turtingas ir laimingas yra ne tas, kuris daug turi.. bet tas kuriam reikia visai nedaug…

Penktadieni puikiai praleidau laiką Vitalijaus gimtadienio šventėjė a.k.a. debiutiniame WTF koncerte. Vėliau ilgąjį savaitgalį pratęsė: šeštadienio vakarą nežmoniškai ilgos tridienio mišios, o sekmadieniį net keturi vėlykiniai stalai su visais įmanomais pilvo malonumais…  Tikiuosi greitai atsigauti darbingai savaitei

Have a sweet calm evening

Those lines are getting thinner and thiner.. these lines means no nothing at all..

I’m restructuring my thoughts, reassembling my values..! I’m here to stay with you!

Have a great sweet and calm evening, check out my current track on air, attached below..

Sweet dogs

Where does the fun start?

The answer is – at work I could not and don’t want to hide this from you guys, even though this might be considered as some sort of promotion or advertising… I had really unexpected friday morning at work with DJ’s, club music, party mood and Tuborg as the party-starter.  That’s exactly how every workplace should look like.. See some photos attached.

Bulvarinis skaitalas

Indėnų patarlė sako – jei kalbi, tai tavo žodžiai turi būti geresni už tyla. O tai nepaprastai sunku padaryti, gal gi net neįmanoma su paslaptim lygiaverčiai susirungti . Tad pakalbekim apie nieka, apie visa ko nelieka… kuo kvepuojame kasdien, bet taip retai įprasminame. Kai dienos visos tokios cikliškai panašios, atrodo nepastebi žmogau tų gerųjų dalykų, kurie įvyksta gyvenime saulei keliaujant dangaus skliautu iš rytų į vakarus.

Būni liūdnas ir nelaimingas, pikčiurna, nebepasitiki žmonėmis, nekenti visų kuriem sekasi, visada stengsiesi laikyti užspaudęs turimus trupinius, nes esi per menkas, kad galėtum apglėbti pasaulį.

Kokia tiesa, bet kokia kvailystė… o juk prisiekę kvailiai nedaro mažų kvailysčių. Ir tada apima tas neįtikėtinas tikrumas, kad viskas po dangaus skliautu yra parašyta viena ir ta pačia ranka.

Argi ne bulvarinis skaitalas?