Šiandien sudomino įrašas A.Zuoko bloge, tad ir aš plačiau rašau apie šią nacionalinę idėją 
Kad valstybės tarnybos dirbtų Lietuvos žmonėms efektyviai, reikalingi du dalykai:
1. Organizacinė struktūra, kuri užtikrintų interesantų ir institucijų, o taip par ir institucijų tarpusavio komunikaciją. Turiu galvoje ir aiškias procedūras, ir aiškius įgaliojimus, ir sprendimo teisės viršenybę.
2. Motyvavimo sistema, kuri priverstų valstybės tarnybos darbuotojus daugiau dirbti ir galvoti savo priimamų sprendimų efektą. Labiausiai paplitusi ir kogero veiksmingiausia motyvavimo atžvilgiu atlygio sistema, taip vadinama “pay for performance” ir yra būtent tai, ką šiandien siūlo A.Zuokas.
P4P visada siejama su vienu ar kitu sekmės rodikliu (KPI – key performance indicator), pvz. šiuo siūlomu atveju – valstybės ar savivaldybės biudžeto surinkimo rodikliu. Tokios motyvavimo sistemos efektyvumas labai susijęs su pasirinktu KPI. A. Zuoko siūlomu atveju, KPI skatina didelę vertę kuriančias veiklas ir eliminuoja niekines veiklas, tačiau, visa bėda, turi labai didelį nepriklausomą komponentą. T.y. valdininkas negali įtakoti biudžeto surinkimo vienas pats, tai priklauso nuo komandinio (suminio) valdininkų įvairiose valstybės institucijose darbo. Geriausiu atveju būtų galima rištis prie šio KPI tam tikru procentu (%), pvz. institucijų vadovai didesniu, o žemesnio rango specialistai mažesniu. Kita dalis atlygio visgi turėtų būti susieta su tam tikros pareigybės funkcijomis ir jų vykdymo kokybe.
Visas šis pamastymas veda prie to, kad į motyvavimo problemą nereikia žiūrėti supaprastintai. Tačiau A.Zuoko idėja sveikintina, būtų šaunu jei ji virstų įstatymo projektu seime.
