To kick start an active blog’ing site, I would like to share my imagination based contemporary view on apocalypse. The original vision & written piece came out in early 2004, with only slight corrections it is up for your judgement now. Unfortunately only in original language as it looses value when translated. You don’t need to open your mind too much, to get a grip over ideas mediated, otherwise you brain might fall out.
Pasaulio pabaigos vizija
Mėnulis tą kart buvo smailus, it dalgis. Akimis begioju no vieno aštrigalio iki kito, kai pagaliau jis pasrūva krauju, o jo geležtė žvilga. Tai sukelia aštrumo pojutį, virpuliukai bėga kūnu. Vilniuje dega durpynai, miestas skendi smoge. Gaisrininkai jau bene antrą mėnesį nesekmingai su tuo kovoja. Vingio parke vyksta didelis “jungle is massive” renginys, “wicked”. Miljonai žmonių, fanų zonoje tiesiog tiršta. Didelis skyliner’is rėžiasi į Vingio parko estradą. Didelis sprogimas ir didelė panika… Viskas tikrai didėlis, ir masė žmonių. Fanai klykia (sunku perteikti tokias baimės persmelktas emocijas žodžiais)… Nuo grūsties dalis žmonių patenka į gaisro zoną. Jie dega gyvi. Begioja kaip skruzdelės, tad nejučia uždega vieni kitus. Dalis žmonių bėgdami is vingio parko, sąmišyje net pasiekia liepsnojančius durpynus. Ugnies apsupti jie visi užsidega. Nereali panika, kuri plinta lyg virusas, degantys žmonės begioja po miestą. Tai karštų degnčių žmonių miestas. Tai užkrečiama, tai lyg pandemijos protrūkis… Ilgainiui viskas sudega, lieka tik pelenų krūvos ir tuščia, palikta vienui viena, žemė, vaiduokliai pastatai. Nė gyvos dvasios…
“Didžiausioji išmintis lyg kvailumas”. (Laotse, citata)
