Šiandien švenčiamas ilgai lauktas Lietuvos vardo tūkstantmentis. Sveikinu visus! Dėja vis dar esu Danijoje ir nelabai galiu įsijausti į tą vyraujančią nuotaiką.. grįžus į Vilnių būtinai teks pasivyti kultūrą, aplankyti praleistas parodas, naujai atvėrusius duris muziejus, o gal net ir Valdovų rūmus.. Ir, be abejo, būtinai nunešt gėlių prie V.Kudirkos paminklo
Bet aš ne apie tai, šis blog’o įrašas skirtas tam, kad nepasimestų išmintingi ir man artimi Naujojo Testamento žodžiai apie meilę iš Šv. Pauliaus Laiško Korintiečiams. Tai ne tik populiarios mintys pamėgtos rašytojų, kunigų naudojamos pamoksluose, cituojamos Šv. Valentino sveikinimų atvirukuose, siunčiamos sms žinutėse.. bet ir tikrų tikriausia gyvenimiška tiesa, kuria nekiltų net mintis suabejoti. Būtent šiais principais bandau vadovautis rodydamas meilę mane supantiems žmonėms…
Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kad buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nepasiduoda…
