Kaip padaryti daugiau…

Žmonės šneka, yra keletas būdų nuveikti daugiau, negu Tau pavyksta iki šiol.
Kas ypatingai reikalinga nežinia kur skubančioje, negalinčioje sustoti šiandieninėje realybėje.
Esu kelis išbandęs, tad pabandysiu jais pasidalinti:

a) Saviįtaiga, arba 120%. Turbūt labiausiai paplitęs teorinis metodas, bet aš nelabai mėgstu traukti iš knygų ir tutorial’ų įrankius, kol nėra tam “realaus” poreikio. Tad šio kol kas nesu išbandęs .
b) Laiko paroje padidinimas (+2, +4 valandomis, kiek tik nuspręsite reikalinga). Nors tai prieštarauja šiam momentui galiojantiems fizikos dėsniams, vistik teko išbandyti.  Veikia puikiai. Galimybė efektyviai pasinaudoti papildomomis valandomis, labai priklauso nuo to kam planuojate tą laiką skirti. 
c) Dideli siekiai (48val. apimties darbų planas vietoje 24val.) Veikia, bet turi didelį trūkumą, nes realiai paroje nepadaugėja laiko. Tad dėl moksliškai patvirtinto “laiko kompresijos neekonomiškumo” principo kenčia efektyvumas pvz. jeigu mokomasi trumpesni laiką – įsisavinama mažiau žinių ir pan. Geroji, gi šio būdo pusė yra ta, kad siekiai, planavimas ar veikimas tam tikra kryptimi neabejotinai padeda padaryti daugiau. Išpildomas “a) 120%” būdas. 
d) Teigiamas užsiprogramavimas. Naudoju nuo 2012m. pradžios, kol kas veikia 100%. Detaliau galėsiu papasakoti apie efektą ir galimus trūkumus metų pabaigoje, nes būtent programavimą vieneriems metams aš sau prisitaikiau 2011m. gruodžio 31d.
e) Motyvacija + planavimas. Meilė tam, ką darai.. ir ”užrašytas”, o dar geriau ”papasakotas kitiems” planas veikia geriausiai. Tiesa kartais tenka atlikti ir “nemylimus” darbus, o tada jau tenka ilginti dieną  
Neabejotinai, yra daugelis kitų būdų. Kiekvienam savitas ir savas. Papasakok, koks yra tavasis?

Nacionalinė idėja: motyvuota valdžia!

Šiandien sudomino įrašas A.Zuoko bloge, tad ir aš plačiau rašau apie šią nacionalinę idėją

http://www.zuokas.lt/2009/11/26/darom-2010’’-du-nacionaline-ideja-visi-uz-lietuvos-ekonomikos-pasiekimus/

Kad valstybės tarnybos dirbtų Lietuvos žmonėms efektyviai, reikalingi du dalykai:

1. Organizacinė struktūra, kuri užtikrintų interesantų ir institucijų, o taip par ir institucijų tarpusavio komunikaciją. Turiu galvoje ir aiškias procedūras, ir aiškius įgaliojimus, ir sprendimo teisės viršenybę.

2. Motyvavimo sistema, kuri priverstų valstybės tarnybos darbuotojus daugiau dirbti ir galvoti savo priimamų sprendimų efektą. Labiausiai paplitusi ir kogero veiksmingiausia motyvavimo atžvilgiu atlygio sistema, taip vadinama “pay for performance” ir yra būtent tai, ką šiandien siūlo A.Zuokas.

P4P visada siejama su vienu ar kitu sekmės rodikliu (KPI – key performance indicator), pvz. šiuo siūlomu atveju – valstybės ar savivaldybės biudžeto surinkimo rodikliu. Tokios motyvavimo sistemos efektyvumas labai susijęs su pasirinktu KPI. A. Zuoko siūlomu atveju, KPI skatina didelę vertę kuriančias veiklas ir eliminuoja niekines veiklas, tačiau, visa bėda, turi labai didelį nepriklausomą komponentą. T.y. valdininkas negali įtakoti biudžeto surinkimo vienas pats, tai priklauso nuo komandinio (suminio) valdininkų įvairiose valstybės institucijose darbo. Geriausiu atveju būtų galima rištis prie šio KPI tam tikru procentu (%), pvz. institucijų vadovai didesniu, o žemesnio rango specialistai mažesniu. Kita dalis atlygio visgi turėtų būti susieta su tam tikros pareigybės funkcijomis ir jų vykdymo kokybe.

Visas šis pamastymas veda prie to, kad į motyvavimo problemą nereikia žiūrėti supaprastintai. Tačiau A.Zuoko idėja sveikintina, būtų šaunu jei ji virstų įstatymo projektu seime.