Laiškas iš praeities 2003-05-16,

10 09 2013

10m. klasės susitikimo metu gavau iš auklėtojos Daivos savo paties mokyklos pabaigimo progą rašytą laišką ir skelbiu jį viešai..

jūsų įvertinimui, kritikai ir analizei. Dabar visi suinteresuoti psichoanalizės specialistai, personalistai ir visi kiti plebėjai turėtų ta tai skaityti ir džiūgauti.

 

Šiandien “man dzin” šventė

Su draugais net 12 metų iškentę

Paliekam šitą        šulę

Kas kas krepšinio eis žaist, o kas fulę.

 

Šiandien man burėja pasakė, kas neišlaikys egzų (3 žmonės),

aš juos užkoduosiu, ir jei išsipildys tai…

1. x+?3DFS

2.y-!4GDP

3.z?…16000W

 

Va ką tik suskambo skambutis. Pabaiga. Na dar truputis, tik likutis

 

Aš indėnas Džo! be to genijus

ir man dzin





Kaip padaryti daugiau…

1 02 2012

Žmonės šneka, yra keletas būdų nuveikti daugiau, negu Tau pavyksta iki šiol.
Kas ypatingai reikalinga nežinia kur skubančioje, negalinčioje sustoti šiandieninėje realybėje.
Esu kelis išbandęs, tad pabandysiu jais pasidalinti:

a) Saviįtaiga, arba 120%. Turbūt labiausiai paplitęs teorinis metodas, bet aš nelabai mėgstu traukti iš knygų ir tutorial’ų įrankius, kol nėra tam “realaus” poreikio. Tad šio kol kas nesu išbandęs😦.
b) Laiko paroje padidinimas (+2, +4 valandomis, kiek tik nuspręsite reikalinga). Nors tai prieštarauja šiam momentui galiojantiems fizikos dėsniams, vistik teko išbandyti.  Veikia puikiai. Galimybė efektyviai pasinaudoti papildomomis valandomis, labai priklauso nuo to kam planuojate tą laiką skirti. 
c) Dideli siekiai (48val. apimties darbų planas vietoje 24val.) Veikia, bet turi didelį trūkumą, nes realiai paroje nepadaugėja laiko. Tad dėl moksliškai patvirtinto “laiko kompresijos neekonomiškumo” principo kenčia efektyvumas pvz. jeigu mokomasi trumpesni laiką – įsisavinama mažiau žinių ir pan. Geroji, gi šio būdo pusė yra ta, kad siekiai, planavimas ar veikimas tam tikra kryptimi neabejotinai padeda padaryti daugiau. Išpildomas “a) 120%” būdas. 
d) Teigiamas užsiprogramavimas. Naudoju nuo 2012m. pradžios, kol kas veikia 100%. Detaliau galėsiu papasakoti apie efektą ir galimus trūkumus metų pabaigoje, nes būtent programavimą vieneriems metams aš sau prisitaikiau 2011m. gruodžio 31d.
e) Motyvacija + planavimas. Meilė tam, ką darai.. ir “užrašytas”, o dar geriau “papasakotas kitiems” planas veikia geriausiai. Tiesa kartais tenka atlikti ir “nemylimus” darbus, o tada jau tenka ilginti dieną :) 
Neabejotinai, yra daugelis kitų būdų. Kiekvienam savitas ir savas. Papasakok, koks yra tavasis?





Vakaras su roko opera Junona ir Avos

25 01 2012

Sudalyvavom pačios garsiausios ir dažniausiai atliekamos Rusijos roko operos „Junona ir Avos“ pastatytos Aleksejaus Rybnikovo teatre premjeroje Vilniaus operos ir baleto teatre.

Roko operos siužetas, pagrįstas tikrais įvykiais, pasakoja apie rusų valstybės veikėjo Nikolajaus Petrovičiaus Rezanovo kelionę į Kaliforniją 1806 m. ir jo susitikimą su Končita Argueljo, tarp jų įsiplieskiančią meilę. Rezanovas yra priverstas grįžti į Aliaską, vykti pas Imperatorių į Sankt-Peterburgą, gauti leidimą santuokai su katalike. Pakeliui Razanovas sunkiai suserga ir miršta Krasnojarske, eidamas 43 metus.  Končita negali patikėti pasiekiančiais ją gandais apie mylimojo mirtį, kol 1842 m. anglų keliautojas Georges Simpson, atvyksta į San Franciską ir papasakoja jai tikslias mirties detales. Tik po 35 metų patikėjusi apie mirtį Končita duoda tylėjimo įžadus ir  įstoja į dominikonių vienuolyną Monterėjuje likusiems 20 metų iki pat savo mirties 1857 m. 

Praėjus beveik 150 metų, įvyko simbolinis dviejų mylimųjų susitikimas. 2000 m. rudenį Benišo miesto Kalifornijoje, kur palaidota Končita Argueljo, šerifas atvežė į Krasnojarską saują žemės nuo jos kapo ir rožę, kurią padėjo šalia balto kryžiaus, ant kurio vienoje pusėje iškalti žodžiai „Aš tavęs niekada nepamiršiu“, o kitoje – „Aš tavęs niekada nebepamatysiu“. 

Pateikiu ir pagrindinę ariją iš šios roko operos.

Geras laikas ir nuotaika, rekomenduoju! 10 Balu.





Nauji 2012-ieji.. Tsss tyliau svajok.. nes dar ims ir išsipildys!

2 01 2012

Man kartais atrodo, kad jie girdi mano mintis… ir aš nepėju išsižioti, kai viskas ima ir tampa kūnu. Šis post’as apie, 2012m. planus ir svajones! Neabejoju, kad tai bus mums visiems geri metai, mažų mažiausiai geriausi per penkmetį. Pabandysiu pagrįsti, kodėl taip manau: 

1. Jiems jau dabar gerai pasiruošta, sudėlioti planai ir tikslai, o vis dar lieka vietos netikėtumui;

2. Šalia patikimi ir šilti žmonės, jie eina išvien.. ir todėl visas kliūtis drasiai galima dauginti iš koeficineto 0,5;

3. Su tokia gera emocija po Justes Jazzu ir dėdės P.Geniušo koncerto sutikti, jie tiesiog negali būti niūrūs;

4. Nes mes svajojame, ir tos svajonės pildosi!

Gerų jums visiems metų!





Miscommunication, if this is a word at all

8 03 2011

I wonder how much it really means. Nothing happens without it and even with it everything might go false.

To whom, when & what to signal, should be the key. But you choose to pretend: “I have no clue”.

Hand in-front, poster large, even if nobody, but important guys is about to experience it. Impressions that’s what counts.

To illustrate this weird feeling, there’s one viral clip on Danish language as a communication tool.. or rather problems and opportunities of miscommunication.. if this is a right word at all🙂

Cheers!





Sugrįžtu: hipnozės seansas

6 03 2011

Sugrįžtu lyg niekur nieko, į viešą savo dienoraštį… daug kas liko neužrašyta per pastaruosius metus, o tai buvo galingas pliūpsnis teigiamo ir neigiamo, šalto ir deginančio, pieno ir kraujo.. milijonas nebesugrįžtančių, amžinų – niekada nesibaigiančių ir išnykstančių nežinojime akimirkų. Tikrų. Išgyventų. Tai metai, kurie neabejotinai keičia mano gyvenimą. Atrodo dienos prailginimo planas tik iš dalies sėkmingai veikė pernai, tad šiemet keliu sau naują tikslą – siekti neįmanomo.

Pirmos pavasario dienos.. staiga atšils, ir šiame blog’e skleisis burės – visi tik to laukia!🙂

O pabaigai trumpas hipnozės seansas:





Grafas iš Gudelių arba kaip lengvai ir neskausmingai tampama kilmingu

12 04 2010

Sveiki,

šįkart trumpas fotoreportažas apie naujo oreivio krikštą arba trumpiau tariant, apie tai  kaip lengvai ir neskausmingai tampama kilmingu. Dokumentas, apačioje, patvirtina, kad nuo 2010m. balandžio 9d. mano valdose yra Gudelių (Vilniaus r.) žemės, bet tik tol kol aš esu pakilęs bent 1m. nuo žemės paviršiaus. Tokia tat graži oreiviu tradicija, padovanoti naujiems oreiviams žemes, į kurias nusileidžia balionas.

Kaip ir pridera grafui, esu išventintas pagal visus reikalavimus:

1. Ugnimi, kuri šildo orą ir kelią baliono kupolą į dangų;

2. Žemiškais gėrimais, kurių dėka galima atskirti iš dangaus nusileidusius žmonės nuo velnio;

3. Bei gi, žemės žyme ant kaktos, nes oreiviui visuomet malonu grįžti į žemę!

Kuo didesnis laukas, tuo minkštesnis nusileidimas! Iki kitų kartų, kai pasidalinsiu foto medžiaga – “Vilnius iš aukštai”🙂